Kalbant apie dabartinę Lietuvos kelių būklę, sunku neprisiminti ilgesingos A. Baranausko poemos „Anykščių šilelis“ dvasios. Deja, visa šlovė liko praeityje. Pasaulis toli pažengė į priekį, o prasti Lietuvos keliai verčia suabejoti, ar mes iš tikrųjų priklausome Europos Sąjungai. Ar tik nesame tapę pilka buferine zona tarp Rytų ir Vakarų?

Kaip krašto apsauga, taip ir Lietuvos kelių infrastruktūra turi tapti nacionalinio susitarimo objektu. Tai svarbu ne tik siekiant užtikrinti patogesnį ir saugesnį mūsų gyvenimą, bet ir dėl ekonominių perspektyvų.

Klaipėda – mūsų šalies transporto ir logistikos centras, kur transporto sistema privalo veikti kaip šveicariškas laikrodis. Žmonių ir verslo susisiekimas turi būti patogus, saugus, greitas ir draugiškas aplinkai. Laikas, kurį praleidžiame spūstyse, turėtų virsti šeimos laisvalaikiu ar naujų verslo galimybių kūrimu.

Atėjo metas nebesitaikstyti su esama padėtimi, o iš esmės permąstyti daugelį metų neišsprendžiamas Klaipėdos ir jos priemiesčių susisiekimo problemas bei ieškoti realių sprendimų.