Man tai yra žmogiškos laisvės diena. Ne, ne tos laisvės, apie kurią skambiai kalbama iškilminguose posėdžiuose. Ir ne tos, kuri pasipuošusi ordiniais bei atminimo medaliais.
O tos laisvės, kuri prisėda prie mūsų šeimos pusryčių stalo. Kuri lengvu vėjo dvelksmu apkabina vaikštant Baltijos krantais. Kuri jaukiais pasididžiavimo šiurpuliukais nusileidžia nuo stogų, žingsniuojant mylimo miesto takais.
Kuri nerūpestingai įsitaiso šeimyniniame atostogų automobilyje, vingiuojant Europos keliais.
Žmogiška laisvė – tai laisvė būti savimi. Nepataikauti ir nesilankstyti. Neapsimetinėti ir nepriklausyti. Būti geru žmogumi, vyru, tėvu, draugu, kaimynu, bendradarbiu, bendražygiu, keleiviu.
Tai yra mano laisvės pasirinkimai. Laisvės, dėl kurios ir gyvenu.
Su Kovo 11-ąja!
