Kalbos virsta darbais! Laikas keisti įgulą!
I Dalis. Kiekvienam žmogui.
Žmogaus laisvė yra svarbiausia vertybė. Niekas negali riboti ir pažeisti žmogaus prigimtinių laisvių bei teisių, kurias gina mūsų Valstybės Konstitucija. Valdžios priedermė užtikrinti žmogaus teisių apsaugą bei prigimtinių laisvių realizavimą. Tačiau tuo pačiu valdžia turi pasirūpinti tais žmonėmis, kuriems reikalinga pagalba.
- Turi būti keičiamas nusistovėjęs santykių balansas tarp valdžios institucijų ir piliečių. Piliečiai yra ne valdžios nuleistų taisyklių vykdytojai, bet užsakovai delegavę viešųjų reikalų tvarkymą valdžios institucijoms.
- Visi ginčytini atvejai, kurie nėra numatyti teisės aktuose, turi būti sprendžiami piliečių, o ne valdžios naudai.
- Piliečiams turi būti sudarytos realios sąlygos dalyvauti svarbiuose Valstybės klausimų sprendimuose. Todėl Referendumo įstatyme numatytas kiekybinis barjeras turi būti sumažintas.
- Gerovės Valstybė negali būti be sveiko, išsilavinusio ir pasiturinčio piliečio. Todėl sieksiu, kad Valstybės veiklos prioritetai, realiai taptų sveikatos apsaugos, švietimo ir ekonomikos sektoriai.
II Dalis. Lietuva – Jūrinė Valstybė.
Vandens transporto sektoriaus, ypač jūrų transporto, veikla yra valstybės gerovės pamatas. Klaipėda – jūrinės ekonomikos centras, aukštos gyvenimo kokybės miestas.
- Lietuvos nacionalinės jūrinės politikos ir strategijos sukūrimas. Politikos ir strategijos įgyvendinimo gairių sukūrimas.
- Sieksiu sustiprinti teisinį Lietuvos, jūrinės valstybės, identitetą Klaipėdoje atkuriant Lietuvos saugios laivybos administraciją kaip atskirą juridinį vienetą.
- Jūrininkų mokesčių sistemos reformą, nukreiptą į jūrininkų socialinės lygybės ir apsaugos bei geresnių darbo sąlygų jūrų laivuose užtikrinimą. Mokestinė aplinka turi grąžinti jūrininkus iš „šešėlio“ ir skatinti Lietuvos jūrininkų konkurencingumą tarpautinėje darbo rinkoje. Sieksime sumažinti jūrininkų pensinio amžių ribą ir sudaryti sąlygas jūrininkams persikvalifikuoti, kad atsirastų galimybė tęsti profesinę karjerą krante.
- Inicijuosime trišalį laivų savininkų, jūrininkų ir valdžios sektoriaus savitarpio supratimo memorandumą dėl jūrininkų darbo, saugos ir sveikatos sąlygų bei jūrinių profesijų patrauklumo didinimo.
- Inicijuosime jūrų transporto veiklą ir jūrininkų diplomavimą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimus, siekiant lankstesnės mokestinės sistemos, užsienio investicijų pritraukimo, mažesnių biurokratinių kliūčių, palankios verslo aplinkos, konkurencingumo didinimo, , tuo siekiant į Lietuvą pritraukti daugiau laivybos ir jūrininkų įdarbinimo įmonių, kurti atsinaujinančių jūros išteklių energijos parkus, išlaikyti esamus ir pritraukti naujų specialistų į jūrų ir vidaus vandenų transportą bei į vandens transporto administravimo sektorių.
- Didinsime jūrinės edukacijos prieinamumą progimnazijose ir gimnazijose visoje Lietuvoje – skatinsime jūrinį šalies raštingumą.Vykdysime projektus, kurie užtikrintų tvarų Lietuvos vandens transporto sektoriaus vystymąsi, įdiegiant aplinkos apsaugos, socialinės atsakomybės ir skaidrios valdysenos standartus, valstybės lygmenyje efektyviai naudojant ES Mėlynojo augimo programos struktūrinius fondus.
- Sieksime pritraukti investicijų į vidaus vandenų kelių infrastruktūros modernizavimą ir baržų statymą ir įsigijimą. Mokesčių/ rinkliavų surinkimas bus nukreipiamas į vidaus vandenų kelių infrastruktūros plėtojimą ir priežiūrą. Integruosime vidaus vandenų laivybą į bendrą logistinę grandinę, sujungiant su Klaipėdos jūrų uostu.
III Dalis. Baltijos apygardos bendruomenei.
Kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe ir Valstybės atsakingomis institucijomis, dėsiu visas pastangas, kad:
- Užtikrinti pietinio aplinkelio projekto įgyvendinimą sunkiajam transportui, ko pasekoje, Baltijos prospekte ir aplinkinėse gatvėse būtų stabdomas sunkaus transporto tranzitas;
- Spūsčių prie Jakų žiedo nebeliktų, reguliuojant eismą piko metu Taip pat nustatant skirtingus Klaipėdos švietimo įstaigų darbo laikus, toliau plėtojant su Jakų žiedu susijusią kelių infrastruktūrą;
- Spūstys Liepų gatvės gale, prie Gindulių ir „Lidl“ bei žiede prie Slengių „Rimi“, būtų panaikintos, tinkamai išplečiant gatvių pralaidumą, protingai organizuojant eismą bei nukreipiant šios arterijos transporto srautą į naujai įrengtus Klaipėdos įvažiavimus/išvažiavimus.
- Komercinių objektų plėtra gyvenamuosiuose kvartaluose (pavyzdžiui Statybininkų prospekto „Norfa“ ir „Lidl“) nebūtų vykdoma stichiškai, neplanuotai, pažeidžiant aplinkinių gyventojų interesus. Reikia nustatyti aiškius reikalavimus, kokius gyvenamosios aplinkos pagerinimus ir kokia apimtimi turi atlikti būsimas investuotojas;
- Kiemai ir ne pagrindinės gatvės, parkai, pėsčiųjų takai, žmonių poilsio vietos būtų apšviestos taip pat kaip miesto centras.
- Kiemų, įvažiavimų į kiemus ir ypač šaligatvių danga būtų sutvarkyta ir patogi žmonėms.
- Ne lopyti, o sutvarkyti daugiabučių aplinką iš esmės pavyks pakeitus įstatymą, kuris numatytų, kad nekilnojamo turto sumokamas mokestis būtų tikslingai skiriamas šiems žmonių poreikiams, o ne i bendrą valtybės biudžetą;
- Kultūriniai bei sporto renginiai vyktų ne tik centre, bet ir miesto skirtinguose mikrorajonuose pavyzdžiui, Sakurų parke prie Žvejų rūmų, ar parke prie Menų mokyklos.
- Įstatymu būtų įtvirtinta įvairiapusiška pagalba mikrorajonų bendruomenėms bei seniūnaičiams;
- Iš esmės norint renovuoti visus gyvenamuosius namus būtų radikaliai pakeistas renovacijos modelis, didinant Valstybės pagalbos dalį bei mažinant biurokratiją;
- Būtų teikiama Valstybės pagalba, steigiant naujas Valstybines ikimokyklines įstaigas, gausiai apgyvendintuose priemiesčiuose (pavyzdžiui Ginduliuose ir Jakuose);
IV Dalis. Klaipėdos miestui.
- Sveikatos apsauga ir miesto poliklinikų tinklas privalo būti orientuotas į pacientų interesus.
- Miesto poliklinikų tinklas turi būti išsaugotas, kad gydytojas būtų arčiau žmogaus;
- Pastatysime naujajį jūrininkų poliklinikos pastatą;
- Sveikatos kompetencijų centro kūrimas, neturi būti vykdomas jau veikiančių miesto gydymo įstaigų ir medikų bendruomenės sąskaita.
- Švietimas ir Jūrinė edukacija.
- Visuose Klaipėdos mokymo įstaigose, moksleiviams turi būti sudaryta galimybė pasirinkti jūrinio ugdymo pamokas;
- Tautinių mažumų švietimas ir kultūra yra mano veiklos vienas iš prioritetų. Reikia užtikrinti nuolatinį lygiavertį dialogą su mieste gyvenančiomis tautinėmis bendrijomis, stiprinti jų kultūrinį potencialą;
- Tautinių mažumų švietime negali būti vykdomi radikalūs pokyčiai. Bet kokios reformos turi būti suderintos mokyklų su bendruomenėmis. Švietimo procesas turi būti depolitizuotas, o pagrindinės veiklos tikslas turi tapti jauno žmogaus didesnės galimybės pasiruošti tolimesniam gyvenimui;
- Miesto susisiekimo organizavimas.
- Sunkusis transportas nevažiuos Klaipėdos gatvėmis kur gyvena žmonės.
- Bus įrengti papildomi įvažiavimai/ išvažiavimai iš miesto tam, kad sutaupyti miestiečių laiką praleidžiamą spūstyse;
- Miesto gatvių pralaidumas bus padidintas įrengiant papildomas žalias rodykles, apkrautose miesto sankryžuose;
- Klaipėdos gatvėse šviesoforų “žalia banga” turi būti ne imituojama, o realiai veikianti;
- Parkavimo sistema mieste turi būti protinga ir patogi gyventojams;
- Organizuojant miesto transporto srautus privaloma, sparčiau ir plačiau idiegti naujas informacines technologijas.
- Klaipėda turi tapti aukštų atlyginimų miestu.
- Privalome pasiekti Vilniaus regiono atlyginimų vidurkį, tam pasitarnaus naujos gerai apmokamos darbo vietos uostui ir jūrinės energetikos projektų srityse;
- Miestas ir uostas turi augti kartu, norint tai pasiekti reikia, kad miestas turėtų realią įtaką uosto valdyme ir plėtroje.
V Dalis. Valstybei.
- Valstybės saugumą privalome stiprinti nekeldami isterijų ir neužsiimdami žmonių gąsdinimais. O savimi pasitikinčios asmenybės ugdymu, bei kritiškai mąstančios visuomenės kūrimu.
- Valdžios Valstybei reikia tiek, kiek pakaktų kokybiškoms viešosioms paslaugoms užtikrinti. Todėl privalo būti peržiūrėtos visų Valstybės institucijų funkcijos, atsisakant jų dubliavimo.
- Viešosios paslaugos turi būti perkeltos į skaitmeninę erdvę. Taip pat įteisintas internetinis balsavimas.
- Privalome stiprinti Savivaldos instituciją, perduodant jai iš Centrinės valdžios daugiau funkcijų be resursų.
- Valdžios institucijos turi atsisakyti perdėto reguliavimo ir reglamentavimo.
- Valstybėje veikianti socialinė apsauga turi būti transformuota taip, kad ji būtų didesnė, bet ją gautų tik tie žmonės, kuriems ji reikalinga,
- Mokesčių administravimas privalo būti supaprastintas, atsisakant nereikšmingų mokesčių ir nedidinant esamų mokesčių.
Sąžiningumo deklaracija
Tik tark savo žodį ir mes keičiam įgulą!
Aš, Artur Truš, duodu jūrų kapitono žodį, kad atstovaudamas Klaipėdos žmones, tvirtai laikysiuos šių politinės veiklos principų:
- Tęsėsiu duotą žodį ir atkakliai sieksiu naudingų darbų Lietuvai, Klaipėdai bei kiekvienam klaipėdiečiui;
- Visa jėga ginsiu teisingumą ir būsiu negailestingas melui.
- Būsiu atviras įvairioms žmonių nuomonėms ir iniciatyvoms bei palaikysiu nuolatinį tiesioginš ryšį su savo rinkėjais.
- Svarbiausiais miesto ir Valstybės klausimais tarsiuosi su žmonėmis.
- Kiek tai įmanoma, stengsiuosi aplankyti kuo daugiau savo apygardos namų.
Kiekvienam, mane palaikančiam klaipėdiečiui įsipareigoju imtis šių darbų.
- Inicijuosiu didesnį transporto pralaidumą įvažiuojant ir išvažiuojant iš Klaipėdos, kad išvaduoti žmones nuo spūsčių. Raginsiu plėsti esamą infrastruktūrą ir įrengti naujus kelius, kad „fūros“ nevažiuotų ten, kur gyvena žmonės.
- Darysiu viską, kad ne valdžia, o patys žmonės spręstų, pas kokį gydytoją ir kokioje poliklinikoje jiems gydytis. Eilės pas gydytojus mažės, o medikų bendruomenės, darbo sąlygos gerės.
- Stiprinsiu jūros ir uosto ekonomiką, atstovausiu Lietuvos jūrininkų interesus bei puoselėsiu jūrinės bendruomenės tradicijas.
- Kartu su Jumis, dirbsime tam, kad daugiabutyje gyvenančių žmonių aplinka taptų saugesnė ir patogesnė.
- Veiksiu taip, kad čia gyvenantys tautinių mažumų žmonės, kaip ir lietuviai, turėtų tokias pat galimybes švietime bei kultūroje.
- Pakelsiu visų klaipėdiečių interesų atstovavimą Seime į aukštesnį lygį. Skatinsiu tarpkultūrinį dialogą. Sieksiu, kad priklausantys tautinėms mažumoms žmonės turėtų tokias pačias galimybes švietime ir kultūroje.